Lankydami koncertus ugdomės patys
Anykštėnai išties gali pasidžiaugti tiek koncertinių erdvių gausa, tiek ir aukščiausiu koncertų meniniu lygiu. Muzikos mokyklos moksleiviams koncertų lankymas yra naudingas – mokinys bendrauja ne tik su savo mokytoju klasėje ir susipažįsta su muzika ne tik per savo mokytojo prizmę, bet ir mokosi pažinti įvairias muzikos interpretacijas, lavina meninį skonį ir, svarbiausia, skatina skleistis individualumą – klausydamas kito atlikėjo, mokinys atsirenka tai, kas jį žavi, ir to pats savyje pradeda ieškoti. Aplankydami koncertus, moksleiviai išmoksta dalykų, kurių nesuteiks net pati geriausia pamoka, nes pamokoje jie dar tik mokosi, o koncerte jau girdi galutinį brandų meninį rezultatą; taip pat pamokoje vyrauja uždaras kontaktas su vienu mokytoju, o koncertuose keičiasi atlikėjai, kiekvienas suteikdamas klausytojui kažką naujo, jau nekalbant, kad išjungiamas mobilusis telefonas ir bendraujama su atėjusiais į koncertą draugais, bei klausantis aktyviai įjungiamas protas: muzika analizuojama, su ja gimsta gilus kontaktas, paliečiantis subtiliausius ir jau visai nekasdieniškus jausmus. Taipogi, eidami į koncertus, mokiniai turi progą susipažinti ne tik su savo instrumento atlikėjais. Kaip sakė kompozitorius Džiuzepė Verdis, „muzika nėra nei simfoninė, nei fortepijoninė, nei operinė – muzika yra viena“ – nesvarbu kokiais muzikos istrumentais atliekama muzika, jeigu tik ji yra aukšto lygio, padaro koncertą įdomiu ir vertingu. Spalio 17 d. koplyčioje aplankytas koncertas, kuriame fortepijonu skambino neeilinio talento žmogus, meistriškai ir jautriai pateikęs klausytojams muzikos grožį Lietuvos Muzikos ir teatro akademijos profesorius Jurgis Karnavičius, paliko didžiulį įspūdį.
Matas Niaura:
Džiaugiuosi, kad fortepijono mokytoja pakvietė mane kartu eiti į koplyčią, į klasikinės muzikos koncertą, kuriame kartu su kitais savo klasės pianistais klausėmės LMTA fortepijono katedros profesoriaus Jurgio Karnavičiaus įspūdingo grojimo fortepijonu. Į koncertą nueiti buvo tikrai verta, nes profesoriaus atliekama prancūzų autorių muzika mane nukėlė į svajonių šalį.
Elžbieta Bugailiškytė:
Koncerto pradžioje atlikėjas kalbėjo apie prancūzišką muziką, jos skambesį, papasakojo apie kompozitorius, o iškart po to, vos jam pradėjus skambinti, buvau priblokšta: toks švelnus prisilietimas prie klavišų, tylos įsiklausymas – ne kiekvienam pavyksta taip suvokti muziką. Galų gale, koks meistriškumas! Kai koncertas baigėsi, aš ir toliau buvau užburta prancūziškos muzikos. Joje yra kažkas tokio, kas priverčia susimąstyti, įsiskverbia į tavo pasąmonės gelmes. Atrodo, ir koncertui pasibaigus, aplinkos garsus girdžiu kitaip: vienus žymiai subtiliau, o kitus aštriau. Koncertas mane labai sužavėjo, džiaugiuosi, jog atėjau.
Faustina Kiaušaitė:
Ketvirtadieno vakarą kartu su savo drauge keliavome į muzikos renginį Anykščių koplyčioje. Prisipažinsiu, jau pakeliui į profesoriaus Jurgio Karnavičiaus koncertą tikėjausi nemažai – juk mokytoja žino, ką pasiūlyti. Visgi potyris pranoko mano lūkesčius. Tai buvo pusantros valandos kelionė, kai išnyksta laiko ir vietos pojūtis, kai besiklausydama muzikos nebegirdi natų, o tik jų visumą, kai pasijunti esanti jau nebe koncertų salėje, o ten, kažkur Prancūzijoje, gamtos ir vėjo apsuptyje… Negalėčiau tvirtinti, kad tai buvo tik muzika, veikiau – muzikos ir jausmų sintezė, kuri įsiskverbė į širdies kerteles ir užpildė jas beribe ramybe. Kartkartėm atkreipdavau dėmesį ir į profesoriaus rankas, kurios žavėjo prisilietimo lengvumu, meistriškais pasažais, puikia technika: taip skambindamas profesorius koplyčios erdvę pripildė muzikos magijos. Linkiu visiems nepraleisti tokių progų, nes tai – neapakartojama!
